Geriausios darbo vietos – tai tos, kurios prisiderina prie nuolat kintančių darbuotojų poreikių. Tam, kad žmonės galėtų ne tik atlikti, bet gerai atlikti savo darbą, įmonės privalo investuoti į tinkamas darbo erdves, o į kasdienės darbo aplinkos kūrimą įtraukti ir darbuotojus. Nuo Toyota iki Google –  įvairiausios kompanijos, pasitelkdamos architektūrą bei originalias strategijas, kuria įkvepiančias veiklos erdves, kurios bėgant laikui geba adaptuotis ir išlikti aktualios.
 

Komandinio darbo sėkmė bei dinamika

Google kompanijos projektas Aristotelis startavo 2012 m. Išsikeltas tikslas – identifikuoti esminius kriterijus, sąlygojančius idealią komandos sinergiją. Ketverius metus trukęs tyrimas parodė, jog komandinio darbo efektyvumas bei emocinis mikroklimatas darbe yra tiesiogiai vienas kitą įtakojantys veiksniai. Galime išskirti 5 įtakingiausias charakteristikas.

• Psichologinis saugumas. Kiekvienas komandos narys jaučiasi saugiai priimdamas rizikingus sprendimus. Jis tiki, jog suklydęs nebus gėdijamas ar nubaustas. 
• Atsakingumas. Kiekvienas komandos narys laiku ir kokybiškai atlieka jam patikėtas užduotis.
• Struktūra ir aiškumas. Kiekvienas komandos narys aiškiai suvokia jam keliamus – aukštus, bet pasiekiamus, reikalavimus.
• Prasmė. Kiekvienas komandos narys identifikuoja savo veiklos tikslą (finansinis saugumas, šeimos gerovės užtikrinimas, komandinė sėkmė ir pripažinimas ir kt.)
• Poveikis. Kiekvienas komandos narys jaučia, jog jo atliekamas darbas reikšmingai prisideda prie bendrųjų organizacijos tikslų ir sėkmės.

Apibendrinant, geriausios komandos – tai tos, kurių nariai atidžiai klausosi ir girdi vieni kitus, pasižymi emociniu jautrumu bei intelektu.

Projektas Aristotelis buvo įgyvendinamas tuo pačiu metu, kaip ir plačiai nuskambėjęs Motorola Mobility sandoris. Šios kompanijos įsigijimas lėmė svarbius Google plėtros ir valdymo pokyčius: iš programinės įrangos tiekėjo, įmonė tapo programinės įrangos gamintoju. Žmogiškieji ištekliai ir efektyvus jų valdymas, šių svarbių pokyčių laikotarpiu, tapo esminiu sėkmės garantu, todėl Google tam paskyrė išties įspūdingus resursus ir sukūrė visą darbuotojų analitikos skyrių, dedikuotą tyrimams, testavimui bei adaptacijai.

Be jokios abejonės, galima ginčytis, jog komanda neretai tampa idealizuojamu personažu korporatyvizmo aplinkoje, tačiau faktai kalba patys už save – pasisekus sukurti komandinę sinergiją, kompanijoms atsiveria neaprėpiami perspektyvų horizontai. Tiesa ta, kad komandinio darbo analitikai susilaukia nemažai kritikos bei pašaipų, tačiau kaip taisyklė iš tų, kurie vis dar yra įpratę darbuotoją suvokti kaip didelio mechanizmo varžtelį. Pasigilinus dar išsamiau – skepticizmą dažniausiai lemia ir neigiama asmeninė patirtis.
 

Komandų ir socialinės dinamikos panaudojimas, siekiant pertvarkyti ar atgaivinti įsisenėjusius darbo procesus, nėra naujas reiškinys. Grįžtant prie Google arba tiksliau jos motininės kompanijos Alphabet, kurios veiklos sritis apima nuo paieškos sistemų iki ambicingiausių mokslinių tyrimų, būtent komandos ir komandinis darbas išlieka centrinė kompanijos struktūros ašimi. Viena progresyviausių kompanijų pasaulyje tiki, jog gerai suburta komanda, įkurdinta kokybiškai įrengtoje erdvėje, atliks jai patikėtas užduotis ir atliks jas ypač gerai.

Praėjus net trims metams nuo Aristotelio projekto pradžios, Google ėmėsi dairytis naujos erdvės pagrindinei būstinei. Suprojektuota architekto Clive Wilkinson milžiniška stiklo palapinių sistema įsikūrė nuostabiame Mountain View miestelyje, Kalifornijoje. Biuro idėja paprasta: kiekviena palapinę primenanti, garsui nepralaidi erdvė sukuria biurą, skirtą 4 inžinieriams – glaudžiai susijusiai komandai, veikiančiai grupinio darbo principu. 

Grupinio darbo modelis ir šiandien išlieka Google vyraujančia pastatų statybos ir organizavimo kelrode žvaigžde. Šio modelio logika pritaikoma tiek esantiems, tiek ir naujai statomiems, atnaujinamiems Google būstinės pastatams. Vienas naujausiųjų – Google Charleston East pastatas/ palapinė. Šio futuristinio projekto autoriai architektų biurai Bjarke Ingels Group (BIG)  bei Heatherwick Studio. Įspūdingas vieno aukšto pastatas su terasomis išsiskiria unikalia tinklelio sistema: nedidelėmis biuro erdvėmis, skirtomis lygiai vienai komandai. Filosofiškai įvertinus, galima teigti, jog Google plėtros architektūrą ir lemia būtent mikrokomandos.
 

Pastiprinantys žodžiai

Žymusis japonų pramoninės kompanijos Yawata Iron & Steel reklaminis šūkis „Duokime darbininkams priežastį gyventi“, panašiai kaip ir Japonijos darbininkų asociacijos pastangos sukurti „darbininkų širdis ir protus vienijančią“ sistemą, atspindi korporacijų pastangas praktikuoti įkvepiančius pastiprinimo žodžius. Tai įvairūs moto, skambios frazės, kurių tikslas paguosti sunkiai dirbančius žmones, sustiprinti jų savivertę bei sukurti prieraišumo emociją, o iš esmės – motyvuoti juos dirbti dar efektyviau.
 

Lygiai ta pati logika veikia ir projektuojant biuro erdves: bendruomeninė tapatybė, kurią užaugina stiprus kompanijos identitetas bei vertybių puoselėjimas – galingas įrankis, vienijantis darbuotojus bei efektyviai įtakojantis jų savijautą ir savivertę įmonės kontekste.

Naujai permąstyti procesai bei produktyvumas

1950 metais, kai Toyota gamyklos darbuotojai pasiryžo gerai organizuotam, nuožmiam streikui, Japonijos valdžia pristatė Kokybės kontrolės koncepciją, kuri vėliau stipriai įtakojo ir vieną iš populiariųjų kokybės bei efektyvumo užtikrinimo sistemų – Kaizen. Apskritai vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susidurdavo didžiosios korporacijos praėjusio amžiaus viduryje, darbo organizavimo ir pavaldumo dilema: kas turėtų organizuoti darbą – patys darbininkai ar vadovybė? Geriausiai į šį klausimą viename iš savo straipsnių atsako japonų rašytojas bei mokslininkas Muto Ichiyo: svarbiausią atrasti pusiausvyrą. 

Integruota patikima Kokybės kontrolės sistema mažesnėse grupėse gali pasiekti įspūdingų rezultatų: užtikrinti tiek darbuotojų, tiek ir įmonės gerovę. Tokios praktikos tik dar ir dar kartą įrodo, jog savianalizė ir savireguliacija visuomet veikia efektyviau nei iš vadovų gaunamas spaudimas bei kritika. Ši filosofija taip pat turėtų būti taikoma ir projektuojant darbo erdves: darbuotojai, kurie ateityje ir bus pagrindiniai tų patalpų naudotojai, privalo dalyvauti ir kūrybiniame projektavimo procese.

Šaltinis: haworth.com   |   Autorius: Maria Paez Gonzalez   |   Vertimas: Lina Paulauskaitė