Stuburo svarba ir jam tenkantis krūvis

Kaip pasakoja S. Bizauskaitė, stuburas yra viena svarbiausių žmogaus skeleto ir raumenų sistemos dalių, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra saugoti nugaros smegenis nuo mechaninių pažeidimų. Tačiau sėdint neergonomiškoje darbo vietoje, susikūprinus, stuburas gauna neproporcingą ir nenatūralų krūvį, su kuriuo organizmas pradeda kovoti labai žalingu būdu.

„Stuburas turi natūralius „S“ formos linkius, kurie padeda amortizuoti jam tenkančius krūvius. Tokia forma suteikia judėjimo laisvę visomis kryptimis: pasilenkti, išsitiesti, pasisukti į šonus. Tačiau dėl ilgo sėdėjimo darbo vietoje, automobiliuose ar namuose, šios judėjimo amplitudės mažėja, žmogus ima kūprintis ir „S“ formos linkiai patampa nenatūralios „C“ formos. Tokiu būdu padidėja stuburui gaunamas krūvis, o dėl to organizmas ima didinti atramos plotą – atsiranda įvairios kaulinės ataugėlės, kurios dirgina nervines šakneles ir sukelia įvairius skausmus. Galiausiai tai gali baigtis atsiradusiais osteofitais ir išvaržomis “, – aiškina kineziterapeutė.

Tad pirmoji taisyklė norint išvengti tokių problemų – sėdint būtina remtis į kėdės atlošą. Kitu atveju, kaip aiškina pašnekovė, dėl neproporcingai didelio krūvio stuburui. greičiau prasideda degeneraciniai senėjimo procesai, kurie vyksta ne vienerius metus.

„Mažiausias krūvis stuburui tenka, kai žmogus guli, stovint ir sėdint tiesiai – krūvis yra optimalus, o lenkiantis ir sėdint susikūprinus – didžiausias. Pavyzdžiui, kai susiduriame su stuburo traumomis, manome, kad tai nutiko staiga, tačiau iš tiesų tai yra 10–20 metų degeneracinių pakitimų, kurie yra negrįžtami, pasekmė“, – teigia S. Bizauskaitė.

Verta paminėti ir tai, kad tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, o tai reiškia, kad jų atsistatymas yra labai ribotas ir yra įmanomas tik per judėjimą, kai stuburo struktūros yra maitinamos. Šioje vietoje labai svarbia tampa ir raumenų ir sistema, kuri gaubia stuburą ir suteikia jam jėgos, lankstumo ir stabilumo.

Tačiau netaisyklingai sėdint, formuojasi raumenų disbalansas, raumenys tampa įsitempę, skausmingi, pakinta laikysena. Dėl to atsiranda įvairūs skausmai nugaros srityje, kakle. Tad antroji taisyklė norint išvengti nugaros išvaržos ir kitų skausmų – kuo daugiau judėti ir tokiu būdu leisti savo stuburui pajusti skirtingas apkrovas.

„Turime atrasti įprotį, kaip kas valandą atsistojus nuo darbo vietos, pajudėti. Galbūt nueiti ir pasidaryti puodelį kavos, galbūt išeiti į lauką ir trumpai pasivaikščioti. Kiekvienas turime susirasti tinkamiausią būdą, kaip įtraukti daugiau judėjimo į savo kasdienybę“, – sako specialistė.

Ergonomiški baldai
 

Pasak S. Bizauskaitės, nereikia pamiršti ir kraujotakos sistemos. Nors gali atrodyti, kad sėdėjimas kraujotakai įtakos neturi, tačiau tai toli gražu nėra tiesa.

„Šiais laikais dauguma ligų yra nulemtos sėdėsenos, o viena iš dažniausių – širdies kraujagyslių ligos. Kraujotakos sistema yra labai svarbi organizmo homeostazės palaikymui, išnešioja maistines medžiagas, deguonį, hormonus ir ląstelių metabolinius produktus. Pastovus spaudimas sėdint sutrikdo audinių prisotinimą deguonimi (silpnėja raumenys) bei veninio kraujo grįžimą į širdį, dėl to vystosi lėtinis venų nepakankamumas. Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms ant viršutinės stuburo dalies taip pat neretai susiformuoja darinys, vadinamas „Stuburo kupra“ arba „Buhalterės pagalvėlė“. Šio gumbelio atsiradimą skatina netaisyklinga sėdėsena ir laikysena, atsirandanti dėl sutrikusios kraujotakos ir limfotakio“, – pasakoja kineziterapeutė.

Trečioji taisyklė, kuria būtina vadovautis – stebėti ir koreguoti dienos ritmą. „Įprastai kone visą dieną sudaro sėdėjimas. Pusryčiaujame sėdėdami, tuomet vykstame į darbą automobiliu ar viešuoju transporto sėdėdami, dirbdami sėdime, pietaujame, vakarieniaujame sėdėdami. Ir tik vienintelis laikas, kada stuburui duodama poilsio – miegas“, – sako I. Bizauskaitė.

Tačiau vien tik miego stuburui nepakanka. Dėl to būtina koreguoti gyvenimo ritmą, o viena iš korekcijų – ergonomiškų baldų darbo vietoje įsigijimas.

„Tai tokie baldai, kurie skatina taisyklingą laikyseną. Deja, šiais laikais netrūksta baldų, kurie yra tik ergonomikos imitacija. Pavyzdžiui, pirmas 5 minutes sėdėti ant kėdės yra patogu, tačiau sėdint ilgiau, pastebime, kad mes dar labiau kūprinamės. Dėl to reikia tokius baldus išmokti atpažinti ir jų atsisakyti, o įsigijus išties ergonomiškus – tinkamai juos sureguliuoti“, – aiškina I. Bizauskaitė.

Kaip tinkamai sureguliuoti kėdę:
 

Kai darbo baldai yra ergonomiški ir tinkamai sureguliuoti, sėdėjimo pozicijų keitimas taip pat gali padėti mažinti nuolatinį stuburo krūvį.

„Pakankamai dažnai keičiant sėdimas pozicijas, stuburas ir aplinkiniai audiniai gauna mažesnį krūvį, raumenys nepersitempia, gerėja kraujotaka ir audinių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis.
Pavyzdžiui, kilnojamas stalas gali padėti pakeisti poziciją 10–15 minučių – iš sėdimosios į stovimą, tačiau ne ilgiau“, – pataria ergonomikos specialistė.

Nusprendus mažinti sėdimo darbo poveikį ir po darbo dienos lankyti sporto salę, būtina žinoti, kaip taisyklingai tai daryti. „Turime treniruoti susilpnėjusius ir išilgėjusius raumenis bei atpalaiduoti sutrumpėjusias raumenų grupes“, – aiškina I. Bizauskaitė.

Publikuota: DELFI