Erzinantis foninis triukšmas – viena opiausių problemų moderniuose biuruose. Kaip tai nutiko? Ir kaip sugrąžinti akustinę harmoniją darbo aplinkoje? Pasitelkęs mokslą bei istorijos žinias, amerikiečių darbo baldų gamintojas Haworth pateikia išvadas bei patarimus, siekiantiems sukurti palankią akustinę panoramą darbo erdvėse.

Triukšmo evoliucija: žmogaus gyvenimas verda vidaus erdvėse
 

Garsas visuomet buvo žmogiškosios egzistencijos dalis, tačiau foninis triukšmas kito kartu su nuolat evoliucionuojančiu visuomenės gyvenimu. Lygiagrečiai keitėsi ir žmonių gebėjimas triukšmą toleruoti.

Prieš milijonus metų, žmogiškieji sensoriai vystėsi pagal išorinės aplinkos diktuojamas sąlygas. Natūralu, juk praeityje didžioji mūsų gyvenimo ir darbo dalis prabėgdavo būtent lauke. Šiandien, daugiau nei 90% savo laiko mes praleidžiame ne išorės, o vidaus erdvėse, todėl susiduriame ir su naujais adaptaciniais iššūkiais.

Kuomet triukšmas nekėlė problemų
 

Iki XIX amžiaus pradžios nuolatinis arklių prunkštimas, pasagų kaukšėjimas, sumišęs su gatvės pardavėjų šūksniais, bažnyčios varpų garsais bei įvairiausių naminių gyvūnų bliovimu tebuvo natūralus garsinis fonas ir niekam nekėlė jokio papildomo diskomforto. Priešingai, iki tol kol laikrodis bei GPS netapo mūsų kasdienybės dalimi, aplinkos garsai padėdavo susigaudyti tiek erdvėje, tiek ir laike.

Triukšmo suvokimas
 

XIX amžiuje triukšmo suvokimas sparčiai kito. Visuomenei žengiant modernizmo keliu, nuolat augant miestams, transformavosi ir jų skleidžiami garsai. Triukšmingus žinių šauklius pakeitė tyloje skaitomi laikraščiai, chaotiškos skerdyklos pasitraukė iš miestų centrų, siauri skersgatviai virto plačiomis, raitajam transportui pritaikytomis alėjomis. Naujai atsiradusi erdvė pasiglemžė ir chaotišką miesto šurmulį, triukšmas ėmė tirpti augančiuose urbanistiniuose tyruose.

Kai triukšmas tapo nepakeliamas
 

Pramonės atsiradimas lėmė mašinų bei jų variklių skleidžiamų garsų intervenciją, o foninio triukšmo lygis pasiekė dar neregėtas aukštumas. Mūsų ausiai svetimi, pernelyg ryškūs automobilių garsai vargino ir skatino ieškoti pabėgimo. XX amžiaus pradžioje triukšmas įgavo neigiamą reputaciją, tapo socialinių sluoksnių ribų žymekliu.

Elitas kalbėjo tyliai bei ramiai. Higiena ir tyla tapo esminiais aukštos gyvenimo kokybės indikatoriais. Prakutę miestelėnai ėmėsi pertvarkyti ir gyvenamąsias erdves: būstuose atsirado miegamieji, vaikų kambariai, o kasdienis, iš gatvės sklindantis triukšmas – absoliučia persona non grata jų namuose.

Kaip girdisi progresas?
 

XX amžiuje išaugusi paslaugų ekonomiką sąlygojo ir pluoštą naujų garsų: klaviatūros caksėjimas, spausdintuvų pokšėjimas, telefono skambėjimas bei pasiplepėjimai atvirose erdvėse – moderniosios darbo aplinkos atributai.

Pabėgimas
 

Antrojoje XX amžiaus pusėje, ypač sparčiai plėtojosi laisvalaikio pramogų industrija. Akcentuojanti atsipalaidavimą nesibaigiančiame miesto šurmulyje, realybėje ji taip pat girdėjosi gana garsiai bei erzinančiai: kaimynų televizoriaus bruzdesys tolumoje ar nuolatinis atrakcionų keltuvų pokšėjimas, emocijų sklidini šūksniai.

Tyla – gera byla
 

Šių dienų pasaulyje, kova su triukšmu – mieste gyvenančio žmogaus kasdienybė. Kaip mums sekasi? Nepaisant to, jog šiuolaikiniai pastatai įrengiami naudojant gerą garso izoliaciją, o foninį triukšmą blokuojančias ausinės galima pastebėti kone ant kiekvieno darbo stalo, tyrimai rodo, kad net 33% darbuotojų vis tiek nėra patenkinti garso higiena biure. Išvada viena: akustinė harmonija ir toliau išlieka viena opiausių modernios darbo vietos problemų.

Tylos valandėlė
 

Per pastaruosius dvidešimt metų, naujas svečias – skaitmeninis triukšmas – taip pat tapo žymia kasdienės garsų simfonijos dalimi. Nuolat susijungę, nuolat pagauti tinklo mes esame tiesiog apsupti skaitmeninio triukšmo. Ar turėtume jo žūtbūt vengti? Nebūtinai.

Amerikiečių rašytojas George Foy, „Nulis decibelų“ knygos autorius, ryžosi palikti Niujorką ir leidosi į absoliučios tylos paieškas. Galiausiai tyrinėjimai jį atvedė į visiškai nuo garso izoliuotą kambarį, kuriame Foy sugebėjo išbūti vos vieną valandą! Rašytojo refleksijos apie šią patirtį: „Niekas iš tiesų netrokšta absoliučios tylos. Svarbu tiesiog karts nuo karto pailsėti nuo intensyvaus triukšmo ir pabūti ramesnėje aplinkoje.“

Tad ir moderniame biure – svarbu turėti galimybę karts nuo karto pabėgti nuo garsų.

Akustinis komfortas – esminė kokybiškos darbo aplinkos dedamoji
 

Be abejo, triukšmas biure gali tapti nepakeliamu, tačiau tai, kaip suvokiame garsų keliamą diskomfortą nėra susiję vien tik su decibelais. Darbuotojų patirtį biure galima vertinti kaip garsų peizažą ar akustinę kelionę. Triukšmo taršos suvokimas atvirose erdvėse glaudžiai koreliuoja su faktu, kad šios erdvės buvo sukurtos ne visai atsižvelgiant į žmogiškuosius poreikius.

Nepasitenkinimas kyla dėl prieštaringo erdvių padalinimo bei panaudojimo: sumaišomos privačios bei visuomeninės erdvės. Jei darbuotojai turėtų galimybę pasirinkti skirtingas patalpas, atliepiančias jų momentinius poreikius, jie nesijaustų trukdomi ar taip stipriai įtakojami garsinio aplinkos fono.

Visgi dauguma darbuotojų prisipažįsta, jog nėra patenkinti akustika jų darbo aplinkoje, o Pasaulinė sveikatos organizacija triukšmą identifikuoja ir kaip potencialią grėsmę žmogaus sveikatai. Nuolatinis žmonių nepasitenkinimas lemia jų veiklos produktyvumo smukimą, tad norint pasiekti gerų darbo rezultatų, akustinė harmonija darbo erdvėje yra tiesiog būtina.

Akustiką vertinantys sertifikatai
 

Pastatų kokybės vertinimo standartai LEED (amerikietiškas tvarių pastatų vertinimo standartas, sukurtas JAV Žalių pastatų tarybos 1998-aisiais) ir WELL (2014 m. sukurtas standartas, skirtas vertinti ir sertifikuoti pastatus, atsižvelgiant į jų poveikį žmonių sveikatai ir gerovei) akcentuoja ir patalpų akustines savybes.

Nors nėra vieno universalaus akustinio sprendimo, tinkančio visoms erdvėms be išimties, Haworth siūlomas strategijų ir priemonių rinkinys padeda įgyvendinti šių prestižinių sertifikatų keliamus aukštus reikalavimus. Tačiau svarbiausia, Haworth akustiniai sprendimai padeda sukurti palankesnę darbo aplinką žmonėms. Daugiau akustinės įvairovės darbo erdvėje – daugiau šansų, jog kiekvienas darbuotojas ras sau palankiausią aplinką.

Akustiniai WELL sertifikato reikalavimai
 

Sertifikuojant pastatus pagal WELL standartą, vertinami 7 akustinės aplinkos elementai. Pirmasis iš jų – tai foninio triukšmo ribojimas, kurį įgyvendinti padeda akustinių produktų įvairovė.

Reikšmingai aidėjimo laiką atvirose erdvėse mažina garsą sugeriančios grindų plokštės, minkštieji baldai, poroloniniai pufai ar garsą absorbuojantys augalų vazonai. Pasirinkę pastarąjį variantą biuro aplinką tuo pačiu papuošite ir žaluma bei augalų teikiama pozityvia energija.

Akustinės pokalbių kabinos taip pat be galo efektyvus ir daug erdvės nereikalaujantis sprendimas, suteikiantys darbuotojams galimybę laisvai reikšti mintis, tačiau neįtakoti šalia dirbančių kolegų. Šios kabinos gali būti įvairių dydžių, todėl gali pakeisti ir nedidelius susirinkimų kambarius.

Akustiniai LEED sertifikato reikalavimai
 

LEED sertifikavimo standartas akustines pastato ir erdvių charakteristikas įtraukia į pagrindinį reikalavimų sąrašą ir pateikia kelis metodus, kaip pagerinti akustines patalpų savybes. Vienas iš jų taip pat akcentuoja aidėjimo laiką bei skirtingų tipų erdvėms pateikia adaptuotus akustines normas. Atvirose biuro erdvėse aidėjimo greitis gali būti mažinamas renkantis minkštuosius baldus, kilimus, akustines pertvaras bei akustinius sienų bei lubų skydus.

Šaltinis: haworth.com   |   Vertimas: Lina Paulauskaitė