Darbo erdvė – tai daug daugiau nei darbui skirta patalpa, kambarys ar tiesiog darbo stalas. Iš tiesų, darbo aplinka susideda iš įvairių elementų bei detalių, darančių tiesioginę įtaką darbuotojų produktyvumui, o netiesiogiai – ir visos organizacijos sėkmei. Norint apibrėžti efektyvumą lemiančius kriterijus, verta pasigilinti ir išsamiau patyrinėti įvairius darbo erdvės poveikio aspektus. Vienas iš įdomesnių – darbo aplinkos ir joje esančių elementų ĮGALINIMAS.
 

Kas tai yra?

Įgalinimo savybę paaiškina Harvard Business Review straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Kur dingo mano kubas?“.

Psichologo Džeimso Gibson išvystyta įgalinimo koncepcija atskleidžia objekto arba aplinkos komunikacijos būdą apie objekte arba aplinkoje slypinčius panaudojimo būdus bei veikimo galimybes. Rankenos įgalina mus jas sugriebti, durys įgalina mus jas atidaryti bei užeiti… Gibson argumentuoja, kad pažvelgę į daiktą ar apsidairę aplinkoje, mes automatiškai suvokiame, ką būtų galima su juo ar joje veikti. Akimirksniu iššifruodami panaudą, mes nebūtinai iš karto pastebėsime kitas fizines savybes, tokias kaip spalva, forma ar kvapas.

Gyvenimiškas pavyzdys taikliai iliustruoja straipsnio mintį: apvali durų rankena ir mažametis. Jei saugumo sumetimais mes specialiai nemokinsime vaiko, kokiu būdu reikėtų atidaryti tokias duris, didelė tikimybė, kad mažametis intuityviai apglėbs patogiai delne telpančią rankenėlę ir bandys judinti ją viena ar kita kryptimi. Šiuo atveju objekto forma, pozicija bei išdėstymas lemia stipriai išreikštą savybę – įgalinimą. 

Įgalinimas interjero dizaine

Įgalinimo kriterijai pasitarnauja kuriant efektyvias darbo erdves. Amerikiečių darbo baldų gamintojas HAWORTH išskiria tris pagrindines kategorijas, padedančias įsivertinti erdvės bei jos elementų įgalinimą:

• kognityvinis įgalinimas – padeda optimizuoti protinę veiklą;
• emocinis įgalinimas – puoselėja žmogaus psichologinę būseną;
• fizinis įgalinimas – rūpinasi fizine kūno gerove.

Darbo aplinkos projektavimas, remiantis šiomis įgalinimo kategorijomis, suteikia galimybę geriau suvokti ir todėl geriau atliepti darbuotojų poreikius bei optimizuoti ne tik individualų, bet ir grupinį potencialą.
 

Pastarieji metai bei darbo kultūros pokyčiai lėmė ir žymius biuro patalpų bei išdėstymo pokyčius. Drastiškai sumažėjo bendras patalpų plotas, darbo stalų bei asmeninių darbo vietų skaičius. Įdomu, kad mažindami, mes nuolat tikimės geresnio rezultato, vadinasi reikalavimai kiekvienam erdvės elementui taip pat yra gerokai didesni. Štai kodėl dabar kaip niekad aktuali įgalinimo koncepcija. Tas pats daiktas turi galėti daugiau, turi būti naudojamas įvairiau.

Panašus pokytis matomas ir žmogiškųjų išteklių srityje: šiandien darbuotojas privalo nešti papildomą vertę, nebeužtenka tik gerai daryti savo darbą. Šiuolaikiniai darbuotojai vis aktyviau yra įtraukiami į multisluoksniškus organizacijos valdymo procesus, todėl privalomų kompetencijų spektras nuolat plečiasi. Mąstyti, kurti, organizuoti, analizuoti, planuoti, deleguoti, improvizuoti – ir tai tik keletas pageidaujamų ir kasdien atliekamų daugelio darbuotojo funkcijų.

Kitą vertus, įmonės skiria ir itin didelį dėmesį gerai darbuotojų savijautai, įsitraukimui, savirealizacijai bei emociniam komfortui. Tad nenuostabu, kad šiais laikais, moderniam biuro darbuotojui, kaip ir astronautui, besiruošiančiam užkariauti dar neištirtas galaktikas, tiesiog reikia šiai misijai pritaikytos įrangos.

Įgalinimo pritaikymas praktikoje

Štai ką apie darbuotojo ir darbo aplinkos santykį sako San Diego universiteto Kognityvinių mokslų katedros profesorius David Kirsh: „Sąmoningai ar ne, pertvarkydami ir perorganizuodami savo darbo vietą, mes nuolatos stengiamės pagerinti darbo efektyvumą. Erdvė – tai vienas iš naudingųjų išteklių, kurį kaip ir laiką privalu planuoti bei valdyti. Veiksmingai išnaudodami turimą darbo erdvę, efektyviai sumažiname personalinį laiko bei atminties resursų panaudojimą. Tuo pačiu galime pagerinti atliekamo darbo kokybę bei vienu metu imtis net kelių skirtingo pobūdžio užduočių“.
 

Iš tiesų moksliniai tyrimai suteikia be galo daug informacijos, tačiau tik praktinis žinių pritaikymas duoda apčiuopiamos naudos. Suvokdami įgalinimo kriterijaus svarbą, visgi privalome išlikti realistiški: nėra nei vienos darbo erdvės, kuri tobulai išpildytų visus tris įgalinimo aspektus. Tuo pačiu, net ir mažos korekcijos įgalinimo srityje, kuria papildomą vertę darbo aplinkoje.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių fizinių erdvės įgalinimų – judėjimo skatinimas. Ypač svarbu, kad savo darbo vietoje darbuotojas turėtų galimybę judėti, keisti kūno pozicijas bei darbo aplinką. Išskirdami judėjimą darbo erdvėje sąlygojančius veiksnius, galime parinkti fizinius objektus, leidžiančius įgyvendinti šį poreikį. Vien fizinio aktyvumo užtikrinimas bei įtvirtinimas darbo erdvėje žymiai prisideda prie darbuotojų efektyvumo bei geros savijautos. 
 

Šaltinis: haworth.com   |   Autorius: Jeff Reuschel   |   Vertimas: Lina Paulauskaitė